Bavariški pasivažinėjimai I
Planuodami ilgesnes, pavyzdžiui, dviejų savaičių, keliones
automobiliu, žmonės dažnai žvalgosi į Italiją, Kroatiją, Pietų
Prancūziją. Jei turite tik savaitę, siūlau kitą pasirinkimą – Bavariją. Keliaujant į
Bavariją labai sėkmingai pažintinę
kelionę galima suderinti su poilsiu
Alpėse.
Neaprašinėsiu visos Bavarijos – ji
didelė ir labai turtinga. Aprašysiu
tik tuos miestus, kuriuos apvažiavau
automobiliu vienos kelionės metu, o tuos Bavarijos miestus
ir vietoves, kur lankiausi anksčiau. Tiesa, lankantis Bavarijoje
savaitės trukmės kelionė gali ir
dvigubai pailgėti, jei užsimanysite
pašokti į Šveicariją (trumpam), o iš
ten – į Italiją (dienelei).
Šis straipsnis – tik apie Bavariją.
Nedaug ploto, daug
gyventojų
Bavarija nedidelė, tik šiek tiek
didesnė nei Lietuva: jos plotas
70,5 tūkst. km² ( Lietuvos –
65,3 tūkst. km²). Bet mes gyvename
labai plačiai – turime daug laisvos
vietos, dideliuose plotuose užsiiminėjame žemės ūkiu. Bavarijoje gyvena 12,5 mln.
gyventojų, tad jiems tenka labiau
pasispausti, bet ir jie laukuose, kiek tik akys
mato, augina kviečius, rugius ir
kitus javus. Važinėdamas Bavarijos
autostradomis ir stebėdamas
pakelės vaizdus nepasakysi, kad
ten gyventojų – gerokai tirščiau. Na, automobilių
daug, visi visada kažkur važiuoja, bet
pakelėse klesti žemės ūkis.Bet iš autostrados išsukęs į paprastą
kelią supranti, kad miestelių pas
juos gerokai daugiau nei pas mus.
Ir visi išpuoselėti, sutvarkyti, kaip iš
paveiksliuko.
Pasirinkimas
Kur Bavarijoje važiuoti, ką pamatyti?
Miestus? Ši didžiausia Vokietijos
žemė (Bundesland) turi aštuonis miestus,
kuriuose gyvena daugiau nei 100 000
gyventojų. Tarp jų – ir Miunchenas
su beveik 1,4 mln. gyventojų, kurio
centre, bent jau vasaros dienomis,
jautiesi kaip pilname autobuse. O kur
dar mažesni miestai ir miesteliai?
Pilys? Jų labai daug, išsibarsčiusios po
visą Bavariją, gražesnės viena už kitą.
Bet kaip viską aprėpti?
Specialios automobilinių turistų
trasos? Pagrindinės yra dvi:
Romantiškasis Vokietijos kelias (Romantische
Strasse) ir Vokietijos Alpių
kelias (Deutsche Alpenstrase).
Žodžiu, pasirinkimas didelis, bet
yra keli dalykai, į kuriuos reiktų
atkreipti dėmesį. Per savaitę jūs
nesugebėsite aplankyti visų pilių,
tad rinkitės gražiausias. Kitas labai
svarbus dalykas, kurį būtina įvertinti
renkantis lankymo objektus, yra tai,
kad II pasaulinio karo metu daugelis
didesnių Vokietijos miestų buvo
subombarduoti. Kai kurie nukentėjo
labai stipriai, tad daug kur autentikos nebeliko. Tačiau vokiečiai labai subtiliai atstatė savo sugriautus miestus, vaikščiodamas jų senamiesčiuose net nepasakysi, kad prieš 70 m. jie buvo tik griuvėsiai.
Karo grimasos
Nemažai Bavarijos ir visos
Vokietijos miestų sąjungininkų aviacijos buvo
negailestingai bombarduojami pačioje
karo pabaigoje, kai jau viskas buvo
aišku, kai Vokietijos miestų sulyginimas
su žeme neturėjo jokios įtakos
karo eigai ir baigčiai. Bavarijos miestai bombų
gavo su kaupu. Gal dėl to, kad Vokietijos
nacionalsocialistinė darbininkų
partija buvo sukurta Miunchene ir
stipriausią palaikymą turėjo Bavarijoje,
o antrajame pagal dydį Bavarijos
mieste Niurnberge nuo 1927 m. iki
pat II pasaulinio karo vyko šios nacių
partijos suvažiavimai? Gal tai buvo
kerštas? Dabar sunku pasakyti: istorikai tą interpretuoja labai skirtingai.
Kad ir kaip būtų, bet II pasaulinis
karas Bavarijos miestus pakeitė
iš esmės. 1945 m. sausį buvo
subombarduota 90 proc. antro pagal
dydį Bavarijos miesto Niurnbergo
senamiesčio ir 50 proc. viso miesto.
Didžiausias Bavarijos miestas ir
trečias pagal dydį Vokietijos miestas
Miunchenas II pasaulinio karo metu
buvo nuolat bombarduojamas – per
šešerius metus jis buvo bombarduojamas
71 kartą. Didelė Miuncheno
dalis (42 proc.) buvo visiškai
sugriauta.
Trečias pagal dydį Bavarijos miestas
Augsburgas buvo bombarduojamas
1942 ir 1944 metais. 1944 m.
vasarį Augsburgo centras buvo
visiškai subombarduotas. Mieste kilo
246 dideli bei vidutiniai gaisrai ir 820
mažų gaisrų. Buvo sunaikintas kas
ketvirtas Augsburgo namas.
Penktas pagal dydį Bavarijos
miestas Viurcburgas, kuriame ir
prasideda Romantiškasis Vokietijos
kelias, vedantis turistus per
fantastiškus nedidelius miestelius
Alpių link, nuo 1944 m. vidurio
iki karo pabaigos buvo bombarduojamas12 kartų. Jis – vienas
iš tų miestų, ant kurio stogų JAV ir
D. Britanijos bombonešiai bombas
mėtė paskutinėmis II pasaulinio karo
savaitėmis. 1945 m. balandį 82 proc.
Viurcburgo miesto buvo sugriauta.
Britai tais laikais informavo, kad ant
Viurcburgo numetė 1 207 tonas
bombų. Viurcburgas neteko 21 000
namų ir 35 bažnyčių.
Stipriai sugriautas buvo ir
Ingolštatas bei keli kiti didesni Bavarijos
miestai.
Vokiečiai po karo miestus atstatė.
Ką galėjo – restauravo, ko neliko,
toje vietoje pastatė naujų pastatų,
bet tokių, kad jie neišsiskirtų, derėtų
su išlikusiais senoviniais pastatais. Visa tai gerai matosi. Vaikštai po
Bavarijos miestus, stebi senovinius
pastatus, matai tarp jų įspraustus
naujesnius ir suvoki pragaištingą tų
bombardavimų mastą ir padarinius.
O juk kiekviename name, kuris buvo
sulygintas su žeme, gyveno žmonės.
Suprantu, kad karas yra karas. Bet
niekada nesuprasiu ir nepateisinsiu, kad
paskutinėmis karo savaitėmis, kai Hitlerio
armija jau buvo beveik kapituliavusi,
anglų ir amerikiečių oro pajėgos naikino
Bavarijos ir kitų Vokietijos žemių
miestus ir jų gyventojus. Kaip nesuprasiu ir atominio ginklo panaudojimo tikslingumo Hirosimoje ir Nagasakyje.
Kiek nuklydau į žiaurius karo laikus,
bet vaikščiodamas po didžiausius
Bavarijos miestus labai gerai matai,
kiek buvo sugriauta, nepaisant to,
kad vokiečiai su jiems būdingu
pedantiškumu miestus atstatė. Nematai sugriautų namų, kulkų suvarpytų sienų kaip Bosnijoje, bet matai pastatus, kurių vietoje turėjo būti kiti. Jei būsite Niurnberge, užeikite į išlikusią miesto katedrą, ten – labai daug nuotraukų, kuriose užfiksuota, kaip miesto centras atrodė paskutinėmis karo dienomis, t. y. po to, kai jo beveik nebeliko.
Plaukiantis Bambergas
Kirtę Tiuringijos ir Bavarijos žemių
sieną greitai privažiuosite dešimtą pagal
dydį Bavarijos miestą Bambergą.
Miestas nėra didelis – apie 78 000
gyventojų, bet labai gražus (kitaip
nebūtų įtrauktas į UNESCO kultūros
paveldo sąrašą).
Būtinai sustokite Bamberge, nes jis
„iškrenta“ iš tų miestų sąrašo, apie
kuriuos pasakojau ankstesniame
skyrelyje. Bambergas – vienas iš
nedaugelio senųjų Vokietijos miestų,
kuris beveik nenukentėjo per II pasaulinį
karą ir išsaugojo savo senovinę
architektūrą. Ir tas jo senovinis,
bombų nesuardytas vientisumas matosi
nuo pirmųjų žingsnių Bambergo
centre.
Bambergo širdis – Regnitzo upė,
ji senąjį miestą tarsi atskiria nuo
mažiau seno. Be to, šis miestas
kaip ir Roma įsikūręs ant 7 kalvų
(apie tai galite perskaityti miestą
pristatančiuose bukletuose). Yra
jame tų kalvų, bet jei niekas nerašytų,
nepasakyčiau, kad septynios.
Dar Bambergas turi 9 alaus
daryklas, kurių viena įsteigta 902
metais. Ir, negana to, turi išskirtinį
alų Rauchbier. Tai dūminis alus,
kuris daromas tik Bamberge. Jei
kalbame apie skonį, galiu pasakyti
taip: kaip malta žalia mėsa dūmo dėka gali tapti rūkyta dešra, taip ir alus gali
būti rūkytas kaip dešra. Toks ir yra
Rauchbier, kurio gausite kiekvienoje
Bambergo senamiesčio kavinėje, o
išpilstyto į butelius galite nusipirkti
senamiesčio parduotuvėse. Bet
beviltiškos jo paieškos bus išvažiavus
iš Bambergo. Todėl, jei patiks, atsargomis
pasirūpinkite vietoje.
Pačiame senamiesčio centre rasite
kelias aludes. Vien žvilgtelėjus pro
langą į jų interjerą nesunku suprasti,
kad jos čia – nuo to laiko, kai tą namą
pastatė ir uždengė stogą. Vakare prie
jų atsirandanti eilė tą tik patvirtina.
Ir dar tas kvapas. Toks salstelėjęs,
dažnas, lyg cinamonu dvelktų. Tai
jų melsvieji kopūstai, troškinti su...
cinamonu. Bet tai, ne tik Bambergo
kvapas.
Bambergo katedra, vienas
ryškiausių miesto akcentų, pastatyta
1237 m. Įspūdingas statinys su
įspūdinga aikšte.
Bambergo senoji rotušė, įskikūrusi saloje, į kurią iš abiejų upės krantų
veda tiltai. Ji kaip srovėje ramiai
plaukiantis laivas. Bambergas turi
net savo mažąją Veneciją – prie upės
išsidėsčiusių žvejų namelių virtinę.
Žodžiu, yra ką veikti – tai labai jaukus
miestas, sugebėjęs meistriškai
išnaudoti nedidelę upę. Jis gali nustebinti,
nudžiuginti, pralinksminti. Ne
veltui II pasaulinio karo metu ir po jo
Bamberge apsigyveno daug lietuvių
pabėgėlių.
Bambergo katedra, vienas ryškiausių miesto akcentų, pastatyta 1237 m.
Bambergo senoji rotušė, įskikūrusi saloje, į kurią iš abiejų upės krantų veda tiltai.
Romantiškasis kelias
Iš Bambergo galima vykti į
Niurnbergą (65 km) arba Viurcburgą,
kuris vokiškai rašomas Wurzburg
(100 km). Tai antras ir penktas pagal
dydį Bavarijos miestai, bet, kaip
minėjau, karo metu jie buvo stipriai
subombarduoti. Už 160 km, žemiau
Niurnbergo, važiuojant Čekijos sienos
link, yra Regensburgas – ketvirtas
pagal dydį Bavarijos miestas prie
Dunojaus. Fantastiškas miestas su
nerealiai jaukiu senamiesčiu, smagiu
jo užeigų šurmuliu, žavia architektūra
ir kažkuo, ką turi tie miestai, kurie
užburia nuo pat pirmos minutės,
kai padedi pėdą ant jų grindinio. Bet
apie šį miestą papasakosiu vėliau,
nes Ragensburge apsistojome jau
grįždami namo.
Taigi būnant Bamberge (mano manymu, jame
tiesiog privaloma apsistoti keliaujant
po Bavariją) kyla dilema: kas
toliau? Niurnbergas ar Viucburgas?
Mano pasiūlymas būtų toks:
rinkitės Romantiškąjį Vokietijos kelią
(Romantische Strasse). Jis eina nuo
Viucburgo iki Fiuseno (nedidelio, labai
savito, prie Alpių prigludusio miesto).
Net nebūtina važiuoti nuo Bambergo
į Viucburgą. Susiraskite Vokietijoje
brošiūrą, kurioje aprašytas ir pavaizduotas
Romantiškasis kelias (jų
ten netrūksta), rinkitės iki jo tiesiausią
paprastą kelią ir Romantiškuoju keliu
pradėkite keliauti nuo tos vietos, nuo
kokios širdis geidžia.
Kas yra Romantiškasis kelias?
Tai apie 360 km ilgio trasa, einanti
vokiškų standartų plentais ir vietinės
reikšmės (vokiškų standartų) keliais,
vedanti per daugybę įvairaus dydžio
miestelių, kurių kiekvienas turi jaukų
senamiestį, kas antras – ir vertą
apžiūrėti dvarą, kas trečias – pilį. Vien
miestelių, kuriuose rekomenduojama
sustoti, nes jie visi turi jaukius
senamiesčius (kai kurie – įspūdingus
dvarus, kai kurie – ir pilis),
Romantiškajame kelyje yra 30. Tarp
jų ir Augsburgas, trečias pagal dydį
Bavarijos miestas. Taigi, norėdami
detaliau patyrinėti Romantiškąjį kelią,
turėsite sugaišti bent savaitę (čia
be alaus, kuris kiekviename mieste
vis kitoks, degustacijos). Tai ką
daryti? Tiesiog važiuokite šiuo keliu,
grožėkitės vaizdais, neskubėkite,
stokite trumpam kur tik norite, kol
privažiuosite Rotenburgą prie Tauberio.
Jis ne taip toli nuo Bambergo,
gal tik 150 km. Jį ne taip lengva
rasti žemėlapyje (vis tik tai miestas,
turintis vos 11 tūkst. gyventojų, o juk
jis – Vokietijoje, kur gyvena 80 mln. žmonių), bet čia sustoti būtina. Jei Romantiškąjį Vokietijos kelią palygintume su aukso juosta, tai Rotenburgas prie Tauberio tos juostos viduryje būtų įaustas deimantas.
Rotenburgas
prie Tauberio
Įsivaizduokite, kad XII a.
Bavarijoje įkuriamas miestas.
1274 m. jis gauna Laisvojo
Šventosios Romos imperijos
miesto teises, po poros šimtų
metų, t. y. vis dar gūdžiais
viduramžiais, jis suklesti ir...
„užsikonservuoja“. Toks,
koks buvo viduramžiais, jis
išlieka ir iki mūsų dienų. Tai –
Rotenburgas prie Tauberio.
Miestas, kuriame filmus apie
viduramžius galima filmuoti bet
kurioje vietoje, miestas, kuris
aptvertas aukšta gynybine
siena su bokštais, turi vartus
ir kitus tokiems statiniams būdingus
atributus. Už tos sienos viskas
kaip pasakoje, tarsi laikas čia
būtų sustojęs.
Kad geriau pajustumėte
Rotenburgo prie Tauberio
dvasią, nakvynę siūlau
susirasti mieste, jo senojoje
dalyje, senamiestyje. Tada lėtai
žingsniuodami senamiesčiu
ir apžiūrėdami senus namus,
aikštes, bažnyčias, kampelius,
bokštus, fontanus, vynines,
krautuvėles galėsite pasijusti
tikru, niekur neskubančiu Rotenburgo
gyventoju. Nors nakvynę
galima užsisakyti internetu, įspūdis toks, kad ne visos Rotenburgo
prie Tauberio apgyvendinimo
įstaigos yra populiariajame
booking.com. Vaikščiodamas
po Rotenburgą labai daug
skelbimų apie laisvus numerius
ar kambarius mačiau ant viešbutukų durų.
Rotenburge yra keli dalykai,
kurie nustebins. Pirma –
kalėdinė mugė. Ji vyksta ištisus
metus. Tai ne visai mugė,
tai gana didelė parduotuvė,
kurioje prekiaujama kalėdiniais
žaisliukais ir viskuo, kas
susiję su Kalėdomis. Labai
keistas jausmas būti
tokioje parduotuvėje vasaros
viduryje. Šalia kalėdinių žaislų
parduotuvės – meškiukų
parduotuvė. Du aukštai
įvairiausio dydžio meškiukų –
nuo visiškai mažylių iki 2 m milžinų. Jei turite mažų vaikų, pro ją reikia praeiti taip,
kad vaikai nepamatytų, bet tai
neįmanoma. Dar vienas keistokas
dalykas – kankinimų muziejus. Čia
galima išvysti, kaip viduramžiais
išradingai ir labai skirtingai bausdavo
už įvairius negerus darbus: vagystes,
girtuokliavimą, apkalbinėjimą, paleistuvystę, melą, net už kaimynių barnius. Nors Rotenburgas ir mažas miestas, jo istorinių vietų, muziejų, bažnyčių ir paminklų skaičius neaprėpiamas, tad šiam jaukiam miesteliui patarčiau skirti daugiau laiko. Ir būtinai jame apsistokite.
Toks, koks buvo viduramžiais, toks Rotenburgas prie Tauberio išliko ir iki mūsų dienų.
Visus metus veikianti kalėdinė mugė
Iš Augsburgo į
Miuncheną
Nors Augsburgas yra trečias pagal
dydį Bavarijos miestas su 270 tūkst.
gyventojų, jis neatrodo labai didelis.
Senamiestis kompaktiškas, vaikštant
po jį akivaizdu, kad stipriai nukentėjo
II pasaulinio karo metu. Augsburgą
mes pasirinkome kaip vietą, iš
kurios traukiniu labai patogu pasiekti
Miuncheną, o būti Bavarijoje ir nebūti
Miunchene, nei šis, nei tas.
Esu įsitikinęs, kad nėra jokio
tikslo lįsti su automobiliu į didelius
megapolius, todėl visada apsigyvenu
mažesniame mieste, netoli
megapolio, ir į didelį miestą vykstu
traukiniu. Vakarų Europoje traukinių
eismas labai išvystytas, o centrinės
traukinių stotys prigludusios prie
senamiesčių. Ne išimtis ir Augsburgas
su Miunchenu. Apie Miuncheną
nieko nerašysiu, galite pasiskaityti
internete. Vieniems Miunchene
užtenka dienos, kitiems reikia dviejų.
Man Miunchenas nebuvo tas miestas,
kuris priblokštų. Gražus, verta
pamatyti, bet tik tiek. O žmonių gausa
miesto centre jau įkyri.
Augsburgas – vienas seniausių
Vokietijos miestų. Kelionių lankstinukuose
dažnai rašoma, kad
pagrindinė Augsburge Maksimiljano
gatvė yra gražiausia Pietų Vokietijoje.
Ji plati, erdvi ir tikrai graži, bet nuo
epiteto „gražiausia“ susilaikyčiau.
Pasisvečiavus Augsburge,
Miunchene, galima šauti į pietus, Alpių
link, kur baigiasi Romantiškasis kelias
ir prasideda Vokietijos Alpių kelias
(Deutsche Alpenstrase). Tai Bavarijos
karaliaus Liudviko II, dar vadinamo
Pasakų Karaliumi, išpuoselėta žemė.
Apie šį karalių, jo pasakų pilis
ir rūmus, apie Alpių miestelius ir
kaip Bavarijos istoriją suderinti su
tirolietišku poilsiu Austrijoje, galite pasiskaityti antroje kelionės aprašymo dalyje.
Augsburgas yra trečias pagal dydį Bavarijos miestas
Augsburgas senamiestis II pasaulinio karo metu buvo visiškai sugiriautas. Teko atstyti.
Man Miunchenas nebuvo tas miestas, kuris priblokštų. Gražus, verta pamatyti, bet tik tiek. O žmonių gausa miesto centre jau įkyri, be to jo senamiestis kažkoks suspaustas, ankštas.